Vasario 1-oji EIME tapo tikra muzikos švente – įvyko net trys koncertai Vilniuje, kuriuose pasirodė šimtai muzikuojančių vaikų.
Tai buvo apie muziką, pirmuosius scenos žingsnius, drąsą pasirodyti prieš kitus, gebėjimą mėgautis tuo, ką darai, ir apie mažus pasiekimus, kurių iš šalies kartais net nesimato.
Už kiekvieno pasirodymo buvo vaikas, kuris prieš koncertą galbūt jaudinosi, mokytojas, kuris padėjo pasiruošti, ir šeima, kuri, visų pirma, rūpinosi, kad jų vaikas galėtų atvykti į pamokas, primindavo namuose, kad reikia parepetuoti, o salėje tapo didžiausiais palaikytojais. Todėl šią dieną sukūrėme visi kartu – mokytojai, šimtai muzikuojančių širdžių ir dar daugiau jas palaikančių žmonių.
Šimtai pasiekimų
Muzikos mokykloje koncertas dažnai tampa tuo momentu, kai tai, ko vaikas mokėsi pamokose, staiga įgauna visai kitą prasmę.
Scenoje tenka susikaupti ir parodyti geriausią rezultatą. Kaip jį pasiekti? Repetuojant, sustojant, klystant, vėl bandant iš naujo, siekiant pabaigti pradėtą darbą, taigi išmokstant pradėtą kūrinį iki galo. Tad ruošiantis koncertui mokomės ne tik natų, bet ir tikslo siekimo.
Ir taip šie trys žiemos koncertai kiekvienam tapo asmeniniu augimu. Vienam tai buvo pirmasis pasirodymas scenoje ir prieš publiką. Kitam – galimybė išbandyti naują grojimo techniką. Trečiam – pirmoji improvizacija, kuria pasidalino su žiūrovais.
Apskritai, dažnam lengva pastebėti, ar vaikas teisingai sugrojo kūrinį. Tačiau muzikos pamokos skiriasi nuo scenos, kuri irgi yra mokymosi erdvė. Čia reikia gebėti susikaupti, klausytis, susidoroti su jauduliu, pasirodyti prieš auditoriją, įsikvėpti pasitikėjimo savimi ir jį auginti, priimti tai, kad ne viskas turi būti tobula. Tad koncertuose svarbu ne tik atliktas kūrinys, bet ir auganti drąsa, laisvė muzikuoti ir vis didesnis mėgavimasis akimirka be susikaustymo.
O jeigu prieš lipant į sceną labai jaudinasi?
EIME koncertuose vietos yra ir tiems, kurie scenoje jaučiasi kaip žuvis vandenyje, ir tiems, kurie žengia pirmuosius žingsnius. Palaikome ir padedame kiekvienam užlipti į sceną, kartu bandome ją prisijaukinti. Mums svarbu, kad ir vaikai, ir suaugusieji pajustų tai: „Aš galiu.“
Šiemet mokytojai nusprendė išbandyti ir kiek kitokius padrąsinimo būdus. Apie juos iki koncerto žinojome tik mes ir dalyviai, tačiau dabar galime praskleisti paslapties šydą ir Jums. Įvairiose scenos vietose iškabinome plakatus su mokinius palaikančiomis ir šmaikščiomis mokytojų frazėmis bei nuotraukomis.
Maža detalė, bet kartais jos užtenka, kad prieš pasirodymą įsitempęs mokinys nusišypsotų. O kai šypsomės – atsipalaiduojame. Kai atsipalaiduojame – lengviau išgirstame muziką, save ir tuos, kurie groja kartu.
Štai tokia šįkart buvo mūsų maža scenos magija!
Daugiau EIME gyvenimo rasite mūsų soc. tinkluose:
